20/09/2019
Platforma stabdo savo darbą.
Mes jaučiamės, kad su tom sąlygom ir priemonėm, kurias turėjome padarėme daugiau negu buvo įmanoma. Sukūrėme rimtą ir regione unikalų kultūros centrą į savo veiklą įtraukųsi kūrėjus iš skirtingų pasaulio kraštų ir disciplinų. Bet lygiai taip pat jaučiame, kad patyrėme daug neteisybės, apie kurią negalėjome kalbėti bijodami prarasti projektą neužbaigę sezono. Dabar nors ir jausdami didelę įtampą esame išlaisvinti susiklosčiusių aplinkybių ir pagaliau galime visiem išsakyti tai, ką ilgai nešiojome kaip akmenį savo viduje:
Priešingai negu buvo spekuliuojama Platformos kultūrinė veikla niekada nebuvo remiama institucijų. Daug kas net ir iš menininkų su kuriais dirbdavome ar jų vadybininkų matė Platformą kaip institucinę paramą gaunantį ir pinigus švaistantį maišą. Daug kam atrodė nesąžininga, kad be to, jog gauname institucijų paramą dar ir užsiemame komercine veikla ir susilaukiam masės lankytojų. Iš tiesų mes kreipėmės į Vilniaus savivaldybę ir Lietuvos Geležinkelius dėl paramos nemokamom kultūrinėm veiklom, tačiau likus keliom savaitėm iki projekto starto sužinojome, kad paramos negausime. Jausdamiesi jau prisižadėję ir įsipareigoję Vilniaus gyventojam nusprendėme nepaisydami šio milžiniško sunkumo vistiek laikytis duoto žodžio ir vykdyti nemokamą kultūrinę veiklą visą sezoną. Kažkiek pinigų ir inventoriaus mes surinkome iš komercinių rėmėjų, kažkiek susimetėme patys, pusė komandos dirbo be jokio atlyginimo, o kita pusė sutiko dirbti už minimalų atlyginimą niekaip neatitinkantį jų talento. Nenorėjome dar nieko nenuveikę pradėti viešai skųstis, tad tylėjome šia tema. Stengėmės nekreipti dėmesio, kai kritikai neturėdami jokio pagrindo aiškino, kad tarnaujame, kažkokiai Stoties rajono vystymo agendai nors pagrindinis mūsų tikslas visada buvo kokybiška kultūra ir pagalba tiem perspektyviem kūrėjam. Negana to, jau ir patys strugglindami su finansais nusprendėme dalį vagonų atiduoti kaip nemokamas kūrybines erdves su menu susijusioms iniciatyvoms. Taip viename vagone atsirado muzikos kūrimo mokykla Dažnis, o kitame Kremerkult mados studija.
Mūsų sutartis su Lietuvos geležinkeliais buvo dviguba - dalį teritorijos už komercinę kainą mes nuomojomės prekybai gėrimais ir maistu, kita dalis teritorijos buvo perleista mums pagal bendradarbiavo sutartį, kurios sąlyga buvo, kad ten vykdomi renginiai negali būti apmokestinami. Ši institucija jau po pirmo mūsų veiklos mėnesio parodė norą aktyviai kištis į kultūrinę projekto programą. Mums buvo išsakyta, kad auditorija į kurią mes orientuojamės yra neteisinga, kad turėtume apleisti ją ir koncentruotis į aukštesnes pajamas turinčias šeimas, atitinkamai nustoti dirbti su post punk, industrial ar noiso kūrėjais ir samdyti tuos, kurie yra priimtini platesnei publikai. Šie reikalavimai mums buvo išsakyti kategoriškai, kokios tokios pozicijos priežastys galime tik spekuliuoti. Mes mandagiai atsisakėme tai vykdyti, nes jautėmės, kad meninės ir kūrybinės veiklos neturėtų reguliuoti institucijos ir jose dirbantys exelio žmonės, o tai turėtų būti palikta spęsti žmonėms susijusiems su šia scena, kurių pas mus komandoje netrūko.
Niekaip nesame susiję ir netgi nepalaikome LG noro užstatyti Stoties rajoną naujais pastatais. Viena iš priežasčių, kodėl norėjome daryti Platformą sovietiniuose traukinių vagonuose Naujininkų blokų fone yra tai, kad manome, kad Vilnius vis labiau netenka savo autentiškumo apimtas atnaujinimo manijos. Visos istorijos ir jo unikalumas yra vis labiau ir labiau negailestingai naikinamas bjauriu ir nuobodžiu euroremonto buldozeriu. Nepaisant to, kad kritikai mūsų veiklą įvardino kaip apgalvotą dalį numatytos rajono gentrifikacijos, mes nežinojome nieko tikslaus apie vystymo planus Stoties rajone. Tik vėliau išgirdome iš vieno žmogaus, kad jau yra aiškus planas kaip ir kokiais pastatais bus užstatytas rajonas ir kad jau yra net numatytas konkretus NT vystytojas, kuris tuo užsiims ir visa dabar vykdoma veikla įskaitant Platformos kultūrinę veiklą yra tik farsas skirtas užglaistyti jau seniai numatytą planą ir sukurti organiško vystymosi iliuziją. Po šiai dienai nežinome, ar taip ir yra, nes niekas mūsų niekad nesupažindino su tokia informacija oficialiai. Jeigu mūsų veikla kažkaip įtakojo rajono vystymąsi tai greičiausiai į visai kitą pusę nei buvo planas. Mes rajoną padarėme patrauklesniu mažą perkamąją galią turintiems jauniems ir kūrybingiems žmonėms ir mažiau patrauklų ramybės ieškančioms viduriniosios klasės šeimoms.
Dieninis reivas buvo didingas, bet tuo pačiu ir lemtingas momentas Platformos egzistencijai. Paskelbę apie šį eventą, tą pačią dieną sulaukėme skambučio iš LG su kategorišku reikalavimu cancelinti eventą. Buvo pasakyta, kad tai sukels politinių problemų ministerijų lygmenyje, ko jie nenorėjo, sulaukėme grąsinimo, kad nuomos ir bendradarbiavimo sutartys bus nutrauktos, jei nevykdysime nurodymo. Mes atsisakėme tai padaryti argumentuodami, kad tai yra politinis protestas, kurio nori patys žmonės ir nei mūsų projekto ateitis, nei kažkieno karjera nėra svarbiau už žmonių norą praktikuoti savo demokratines teises. Iš karto po šio evento sulaukėme rašto, kuris turėjo atlikti kokią tai mokyklinio papeikimo funkciją. Skaudu buvo kai po evento nesulaukėme reakcijos iš Lietuvos medijos ar politikų nepaisant protesto dydžio. Būtent dėl to išsiuntinėjome pranešimą užsienio spaudai. Džiaugėmės, kai apie protestą parašė Mixmag ir stengėmės nekreipti dėmesio į tai, kad jie situaciją atspindėjo netiksliai ir patalpino straipsnį nederinę su mumis. Vis gi skaudžiausia buvo kai remiantis šiuo straipsniu visas judėjimas buvo nurašytas, kaip mūsų noras pigiai pasiPRinti. Tokiu būdu nuslopo judėjimas apvienyjęs visus esminius Lietuvos klubus ir festivalius, o kartu su juo ir viltis, priversti institucijas gerbti naktinės kultūros kūrėjus kaip svarbią visuomenės gerovės dalį.
Platforma nepadarė nei vieno euro pelno priešingai nei spekuliavo mūsų kritikai. Tai buvo visą laiką nuostolingas projektas, kas lėmė slogią nuotaiką komandos viduje ir kiekvieną mūsų darbą labai stipriai apsunkino. Tačiau visus mūsų sunkumus kompensavo komandos ambicingumas ir kūrybiškumas spendžiant kasdienias problemas. Mes visi degėme Platformos idėja ir ta ugnis buvo gerokai stiprenė už gniuždančią realybę. Po kiekvienos sunkios dienos, kai turėjome žongliruoti finansais, kad apmokėti atlikėjų skrydžius, honorarus ir apgyvendinimą, ateidavo vakaras, kada tikėdavomės renginių metu sugeneruoti pakankamai pinigų, kad išgyventume dar vieną dieną. Nebuvo taip, kad mes norėjome ar siekėme pyktis su policija, nes matėme tai kaip pigaus PR galimybę. Ne, kiekvieną vakarą mums drebėdavo rankos laukiant, kada pasirodys viena ar kita ramybę užtikrinanti insititucija ir galimai nutrauks renginį, kurių kiekvienas buvo toks gyvybiškai svarbus tam, kad galėtume įvykdyti savo įsipareigojimus. Keli anksti nutraukti renginiai buvo vienas iš esminių faktorių nulėmusių tai, kad mes nebegalime toliau vykdyti savo veiklos. Turime nuostolių, turime skolų, kurias vienaip ar kitaip išsimokėsime.
Prieš savaitę gavome laišką, kad LG sustabdo su mumis bendradarbiavimo sutartį. Neva dėl saugumo, nes prie bėgių būnantys neblaivi žmonės kelia rizikų. Vertiname tai kaip formalią priežąstį, kai reali yra tai, kad atsisakėme klausyti ir vykdyti nurodymus - esame nenaudingas partneris nesiorientuojantis į upper class šeimas ir būsime pakeisti į kažką paklusnesnį, kas formuos kultūrinę veiklą iš to, ką rodo telikas ir kas groja Katedros aikštėje. Taip, konfliktai su kaimynais nėra geras dalykas nepaisant to ar jų vienetai ar šimtai, tačiau sprendimo būdų šioje situacijoje buvo daugybė. Į Vilnių net buvo atskridęs naktinės kultūros ekspertas Raimund Reintjes dirbantis su panašių problemų sprendimu Berlyne ir jis pateikė išvadą Lietuvos Geležinkeliams, kad Platforma yra naudingas ir gyvybiškai svarbus miesto energijai projektas ir, kad geriausias būdas spręsti problemą būtų perkelti projektą į nuošalesnę lokaciją. Mes netgi gavome žinių, kad tokia lokacija yra ir ji būtų puikiai tinkama mūsų veiklai, tačiau LG nenorėjo leistis į kalbas matydami mus kaip komandą generuojančią jiem nepriimtiną ir svabiausia nenaudingą auditoriją.
Tai yra pagrindinės mūsų šio nepaprasto sezono nuoskaudos, kurias ilgai sukandę dantis laikėme savyje, bet jautėme pareigą pasidalinti su tais, kurie mumis abejojo ir tuo labiau su tais, kurie mumis tikėjo. Daug kas sakys, kad esame kvaili ir esame patys kalti dėl to kaip viskas yra. Ir jie bus teisūs. Mes iš tiesų esame kvaili ir priemėme daug kvailų sprendimų, bet būtent kvaili, o ne protingi ir atsakingi sprendimai priveda prie įdomiausių nuotykių, kuriuos atsimeni visą gyvenimą. Jei galėtume atsukti laiką viską padarytume lygiai taip pat, o jei būtų įmanoma gal dar žiauriau, nes tai, ką mes padarėme šią vasarą bus vienas ryškiausių prisiminimų mūsų visų gyvenimuose. Vienai vasarai nuošalioje aikštelėje su senais traukiniais mes sukūrėme keistą, bet nuostabų kultūrinį eksperimentą.
Mes manome, kad tai, ką nuveikėme yra vertinga ir jūsų gausus palaikymas mums tą patvirtina. Mes susidūrėme su dideliu iššūkiu, tačiau mes nenuleidžiame rankų, nes matome, kad yra už ką kovoti. Valstybinės institucijos turi tarnauti žmonėms ir jų bijoti. Nenaudojamos teritorijos ar pastatai turi tarnauti visuomenės naudai, o ne stovėti apleisti. Kartu mes galime parodyti, kad mes egzistuojame, kad mes turime savo poreikius ir kad jie privalo būti gerbiami. Jeigu tu matai vertę tame, ką mes kūrėme šią vasarą, jeigu nori tai matyti, kaip dalį pastovaus Vilniaus veido, jeigu tu esi vienas iš tų, kuris bent kartą mėgavosi nemokama kultūra sovietinių traukinių apsuptyje ir manai, kad turi teisę į tai, pasidalink šituo postu, parodykime, kad mūsų yra daug ir kad mes galime būti išgirsti.
Ačiū
Platformos administracija
