Iki tol Utenos sportininkai, sovietų valdžios sprendimu aštunto dešimtmečio pradžioje netekę miesto centre buvusio stadiono, buvo priversti naudotis hipodromu, kuris labiau priminė ne sporto aikštę, o išartą, žirgų ištryptą nehigienišką dirvoną. Pastačius stadioną jame treniravosi ir rungtyniavo Utenos sportininkai, namų rungtynes žaidė „Utenio“ futbolininkai. Pirmąjį įvartį „Utenio“ stadione peln
ė uteniškis Henrikas Buteliauskas, taikliai atakavęs Daugėlių „Keramikos“ vartus.
„Utenio“ stadione 2003 m. ir 2014 m. vyko LFF taurės finalai. 2003 m. spalio 18 d. finale žaidė Vilniaus „Žalgiris“ ir Panevėžio „Ekranas“. Rungtynės baigėsi 3:1, „Žalgirio“ pergale. Po 11 metų, 2014 m. gegužės 17 d., „Utenio“ stadione vyko LFF „Druskininkų Hermis“ finalinės varžybos tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Gargždų „Bangos“. Rungtynes rezultatu 2:1 laimėjo vilniečiai. Tačiau sovietinis statinys, su vėjo košiamomis tribūnomis ir morališkai pasenusia infrastruktūra ėmė nebeatitikti XXI – o amžiaus reikalavimų, todėl 2013 m. „Utenio“ stadionas buvo rekonstruotas ir pritaikytas lengvosios atletikos varžyboms, stadione įrengti lauko treniruolkiai, pramogų zonos vaikams.
2017 m. rugpjūčio 31 d. „Utenio“ stadionas, užimantis 6,85 ha teritorijos, perduotas valdyti futbolo klubui „Utenos Utenis“, kuris stadione kuria aktyvaus poilsio centrą visai šeimai.
„Utenio“ stadionas yra pagrindinis lauko atvirųjų erdvių aktyvaus poilsio, pramoginių renginių bei sporto aikštynas Utenos mieste, talpinantis 3 000 žiūrovų. „Utenio“ stadione treniruojasi bei namų rungtynes žaidžia futbolo klubo „Utenos Utenis“ komandos, lengvosios atletikos bei kitų sporto šakų atstovai. Utenos miesto gyventojai, svečiai ir turistai, mėgstantys aktyviai poilsiauti atviruose aikštynuose, taip pat sporto ir švietimo įstaigų ugdytiniai, sporto klubų ir komandų nariai renkasi Utenio stadioną ir jo prieigas treniruotėms, varžyboms ir pramogoms.
