Jurginių festivalis Palangoje „Jurgi, paimk raktus"

28/04/2026

28/04/2026

Jurginių šventės įkarštyje, balandžio 25-ąją, Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje skambėjo ypatingas koncertas – ansamblis „Šilko stygos“ pakvietė į muzikinę kelionę „Pavasario skambesiai“. 🌿🎶

Salę užliejo švelnus, bet kartu sodrus styginių skambesys – kanklių, arfos ir kontraboso dermė kūrė jaukią, gilią atmosferą, kurioje tradicinė lietuvių muzika atsiskleidė naujomis spalvomis. Ansamblio atliekamos melodijos skambėjo tarsi gyvas pavasario alsavimas – lengvai, improvizuotai, bet kartu labai jautriai ir prasmingai.

Scenoje susitiko profesionalumas ir tikras ryšys su tradicija: ansamblio vadovė, etnomuzikologė Laura Lukenskienė, arfininkė Joana Daunytė, kanklininkai Dovaidė Kurytė ir Arvydas Virbickas bei multiinstrumentalistas Giedrius Balbieris.

Šis koncertas tapo ne tik gražia Jurginių programos dalimi, bet ir subtiliu priminimu, kaip gyvai ir šiuolaikiškai gali skambėti mūsų tradicijos. 🌱✨

Dėkojame Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka už bendradarbiavimą.

Nuotraukos Radvilės Kucevičiūtės

28/04/2026

Per Jurginėjimą atjojo Jurgis ant balto žirgo 🐎❄️🌿
Sekmadienį Birutės parke įvyko pati smagiausia Jurginių dalis – Jurginėjimas, dar vadinamas kiaušinienės pikniku. Čia visi nebe žiūrėjo, o dalyvavo – šoko, dainavo, sukosi rateliuose, juokėsi ir kūrė šventę kartu.

Ir štai – tarsi iš pasakos – Jurginėjimo metu pradėjo snigti. Atrodė, lyg pats Jurgis atjojęs ant balto žirgo būtų pažėręs paskutinį žiemos ženklą. Tačiau tai nesutrukdė – priešingai, tik dar labiau suartino visus susirinkusius. Šokiai nesiliovė, ugnys ruseno, o gardžios kiaušinienės kvapas pasklido po visą parką.

Ši diena simbolizuoja pavasario „atrakinimo“ pabaigą– kai Šv. Jurgis, nugalėjęs blogį (smaką), atrakina žemę ir išleidžia žalumą. Tad net ir sniegas čia tampa ne kliūtimi, o dalimi virsmo – paskutiniu žiemos atsisveikinimu prieš sužaliuojant žemei. Ne vienas dalyvis šią simboliką įprasmino kūrybiškai – patys gaminosi savo „smakus“, pynėsi juostas, rišo apyrankes, gamino magiškas lėles, žaidė žaidimus ir taip įsiliejo į senąją legendą savaip.

Ačiū tariame visiems – folkloro ansambliams, bendruomenėms, šeimoms ir kiekvienam, kuris kūrė šią gyvą, šiltą ir tikrą šventę. Ypatinga padėka LPS Palangos pensininkų bendrijai „Bočiai“ ir Palangos jaunimo ir savanorystės centro savanoriams už rūpestingai prižiūrėtą Jurgio virtuvėlę – jūsų dėka kiaušinienė buvo dar gardesnė ir jaukesnė, Šventosios bendruomenės pirmininkui Egidijui Budginui už paskolintas šašlykines.

Nuoširdžiai dėkojame edukatoriams-savanoriams: Gintaro muziejaus edukatorei Giedrei, Vilijai Ratautienei, „Kartenos duonos” komandai, „Žolinčių akademijai“, skautams bei Vakarų (Jūros) šauliams – už kūrybą, įtraukimą ir patirtis, kurios Jurginėjimą pavertė dar gyvesniu ir turtingesniu. 💛

Taip pat dėkojame rėmėjams, kurie vaišino Jurginių dalyvius:
Me2U Snacks – Jurginėjimo dalyvius vaišino BCAA funkciniais gėrimais, javainių ir proteino batonėliais,
Elephant – traškiais krekeriais.
🌿Jurginėjimo metu paskelbti Žemės meno konkurso „Jurgio raktai“ laimėtojai:
🥇 1 vieta – Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis“, mokytojos Vaida Siraštanovienė ir Vanda Tarvydienė, kompozicija „Atbundančios žemės raktas“
🥈 2 vieta – Bendruomenė „Palangos santarvė“, kompozicija „Sielos raktelis Jurgiui“
🥉 3 vieta – Žaliasis sveikatos klubas, „Žolinčių akademija“, kompozicija „Šv. Jurgio raktas žemės širdžiai atrakinti“
Vos vienu balu nuo prizinės vietos atsiliko LPS Palangos pensininkų bendrija „Bočiai“ su kompozicija „Jurgio raktų šviesa“.
Dar kartą sveikiname kūrėjus ir dėkojame visiems dalyviams – jūsų darbai tikrai atrakino žemę ir paleido pavasarį. 🌱✨

Nuotraukos Kamile Auks

28/04/2026

Sekmadienį ant Birutės kalno, prie Šv. Jurgio koplyčios, vyko iškilmingos Šv. Mišios, sugrąžinusios gyvąją Jurginių tradiciją. 🌿

Kaip ir anuomet, kai į šiuos atlaidus susirinkdavo žmonės iš viso pajūrio krašto, taip ir šiemet kalnas prisipildė bendrystės, maldos ir ramybės. Šv. Mišios tapo simboline naujo ciklo pradžia – gyvybės, darbų ir atgimstančios gamtos ženklu. Prie šios ypatingos akimirkos prisidėjo ir folkloro ansambliai, savo giesmėmis dar labiau sustiprinę šventės dvasią.

Nuoširdžiai dėkojame Palangos parapijos klebonui Kęstučiui Balčiūnui už bendrystę, maldą ir Jurginių tradicijos puoselėjimą.
🤍
Nuotraukos Kamile Auks

28/04/2026

Po ilgos, įspūdžių kupinos Jurginių dienos vakaras dar nesibaigė – jis persikėlė į šokio ritmą. 💫

Nei lietus, nei vėjas, nei nuovargis nesutrukdė – susirinko tie, kurie dar turėjo noro pabūti kartu, pajudėti ir paleisti dienos įspūdžius per muziką.

Kurhauzo koncertų salė prisipildė „Žirgapolkės“ naktišokių šurmulio. Nebuvo svarbu, ar moki žingsnius – svarbiausia buvo drąsa žengti į ratą. O jei nedrąsu – vis tiek buvai pakviestas, nes Jurginėse niekas nelieka nuošaly.

Nuotraukos Radvilės Kucevičiūtės

28/04/2026

Misterija „Jurgio legenda“ tapo Palangos Jurginių vakaro kulminacija. ✨🌙

Prie Gintaro muziejaus susirinkę žiūrovai išvydo šiuolaikiškai papasakotą senąją sakmę apie gėrio ir blogio kovą – šviesa, garsas, muzika ir gamta susiliejo į vieną pasakojimą, persikėlusį į medžių lajas.

Jose atgijo animacijos, sukurtos iš Palangos senosios gimnazijos ir Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos moksleivių piešinių. Vaikų kurti personažai, profesionalių kūrėjų sujungti į vientisą reginį, tapo gyva legendos dalimi.

O kai misterijai įsibėgėjant pasipylė lietus, atrodė, kad pats Smakas spjaudosi ir priešinasi Jurgiui. Tačiau net ir lietus nesustabdė pasakojimo – kaip ir legendoje, šviesa stojo prieš tamsą, Jurgis prieš Smaką, o pavasaris prieš užsilikusį žemės pašalą.

Nuotraukos Radvilės Kucevičiūtės

28/04/2026

Palangiškiams labai svarbu, kad greičiau atšiltų, tad prisikvietė draugų ir kartu budino žemę: dainavo medžiams, kad šie greičiau sužaliuotų, žaidimais ir šokiais žadino žemę, kad ši greičiau išleistų žalumą ir šilumą.🌿

27/04/2026

Gamtos ir folkloro sutartinė

27/04/2026

Eitynės su žirgais nuo bažnyčios iki Birutės parko.

26/04/2026

Prie Birutės kalno susirinkę Jurginių dalyviai leidosi į vieną jautriausių šventės akimirkų – simbolinį kalno pagerbimą. Čia, tarp medžių ir tylos, skambėjo ansamblių giesmės, linkėjimai ir tylūs norai, lydimi senosios apeigos – gintaro dulkių bėrimo į kūrenamą ugnį.

Kalno papėdėje netekėjusios merginos uždegė žvakeles prie Birutės skulptūros, tikėdamos greitai sutikti savo išrinktąjį. Lipant į kalną, „Mėguvos“ ansamblio moterys pasitiko su vandens puodynėmis – primindamos, kad į šią vietą dera žengti nusiprausus, su švaria dūšia ir atvira širdimi.

Ant kalno kiekvieno kolektyvo vadovas tarė linkėjimus, berdamas gintaro dulkes į ugnį, kurią pagarbiai saugojo jaunieji skautai. Skambėjo skirtingų etnografinių regionų giesmės – tarsi gyvas Lietuvos balsas, susijungiantis vienoje vietoje ir skiriamas Birutei.

Ceremonijai baigiantis, festivalio meno vadovė Zita Baniulaitytė pakvietė pakelti akis – pro medžių šakas netikėtai prasiskverbė saulės spinduliai, tarsi tylus ženklas, kad žemė pabudinta.

Nuotraukos Radvilės Kucevičiūtės

26/04/2026

Gamtos ir folkloro sutartinė. Žemės budinimas.
Vos pravėrus parko vartus, ansambliai iš skirtingų pusių lyg dvi gyvos bangos apjuosė tvenkinį – vieni vienoje pusėje, kiti kitoje. Ir tuomet, tarsi tylus susitarimas su gamta, nuskambėjo žodžiai: „Jurgi, šildyk žemę“. Balsai sklido virš vandens, atsispindėjo jo paviršiuje, atkartojo vieni kitus, susiliejo į vieną pulsą. Atrodė, kad pati gamta įsiklauso – virš galvų praskrido antis, sučiulbo paukščiai, o vėjas švelniai įsiterpė tarp dainuojančiųjų.

Po šios pirmosios sutartinės tylą perskrodė dūdmaišių garsai – tarsi kvietimas judėti toliau. Ansambliai išsisklaidė aplink tvenkinį, kiekvienas pasirinkdamas savo vietą, savo medį, savo kryptį. Vienas po kito jie dainavo, kūrė mažus, bet labai stiprius ryšio su vieta momentus. Pažadinę erdvę aplink vandenį, jie sustodavo prie medžių – pagerbti jų daina, prisiliesti prie jų tylos. Taip dėkojo gamtai, išreiškė pagarbą medžiui, atnaujino ryšį su visuma.

Tuo metu tarp ansamblių risnojo žirgai. Ramiai, ritmingai, jų kanopų bildesys papildė visą šią garsų visumą. Atrodė, kad žemė bunda ne tik nuo balsų, bet ir nuo to gilaus, senovinio ritmo, kuris sklinda per žirgų žingsnius.

Ir tada vėl – ragų garsai. Kvietimas susitikti.
Visi keliai susivedė į pievą už rožyno. Čia susirinko visi – ansambliai, žiūrovai, žirgai. Susikibo rankomis, pradėjo sukti linksmus ratelius, kvietė prisijungti ir tuos, kurie tik sekė iš paskos. Juokas, žaidimai, lengvas šurmulys – žemė buvo budinama jau per judesį ir džiaugsmą.

Kol galiausiai dar kartą suskambo ragai – šįkart jau iš Birutės kalno. Kvietimas kilti aukštyn, tęsti šią kelionę...

Šią sutartinę kūrė beveik 500 dalyvių iš visos Lietuvos – Palangos „Mėguva“, „Kikilis", Vilniaus „Ratilio“, „Labingis“, „Nalšia“, „Poringės“, „Virvytė“, Kaišiadorių „Verpetas“, Neveronių „Viešia“, VDU „Linago“, Ukmergės „Pyniava“, Panevėžio „Raskila“, Šiaulių „Salduvė“, Mažeikių „Alksna“, Telšių „Čiūčiuruks“, Klaipėdos „Alka“, Kretingos „Andulē“, Girkalių „Žiogupis“, Žemynos kanklių grupė ir styginių ansamblis „Šilko stygos“.

Žmogus, gamta ir garsas susitiko viename ritme ir kartu žadino pavasarį. 🌿

Nuotraukos Radvilės Kucevičiūtės

26/04/2026

Linksmosios Jurginių eitynės su žirgais 🐎🌿
Vakar Palangoje nuvilnijo Jurginių eisena su žirgais – gyva, triukšminga ir pulsuojanti tradicija. Nuo bažnyčios link Birutės parko judėjusi eisena buvo pilna judesio: tautiniais drabužiais pasipuošę ansambliai ne tik žygiavo – jie dainavo, skandavo, grojo ir šoko. Muzika skambėjo be sustojimo, o ritmai kvietė žygiuoti kartu ar bent jau ploti.

Rankose nešamos gėlės, žingsnius lydintys būgnai, sutartinės ir šūksniai kūrė tikrą šventės energiją. Žiūrovai neliko nuošalyje – buvo įtraukti, kviečiami prisijungti, ploti, judėti kartu.

Žirgai – svarbus Jurginių simbolis – šiemet buvo ramūs ir susitelkę. Jie saugiai, ritmingai risnojo eisenoje, tarsi darniai įsiliedami į bendrą šurmulį ir lydėdami šį pavasario pažadinimą.

Kol ragų garsai visus dalyvius ir žiūrovus pasitiko prie išdabintų parko vartų...

Nuotraukos Radvilės Kucevičiūtės