Spalio 4 d., šeštadienis
12.00 – Renginio pradžia. Įžanginis žodis renginio svečiams ir dalyviams.
12.00 – 13.00 Edukacijos: drevinė bitininkystė, mezgimas adata, keramika, šiaudiniai sodai, juostų vyjimas, pynimas iš augalinių pluoštų.
13.00 – 13.45 Pasakojimas. Mirusiųjų kremacijos papročio atsiradimas jotvingių žemėse.
14.00 – 14.45 Pasakojimas. Dr. Laurynas Kurila. Tarp šiapus ir an
apus: baltų laidojimo papročiai romėniškajame – vikingų laikotarpiuose.
15.00 – 16.00 Kovų inscenizacija.
16.00 – 17.00 Diskusija. Senojo baltų tikėjimo rekonstrukcijos atvejai. Moderuoja archeologė rekonstruktorė Austėja Luchtanaitė. Dalyvauja religijotyrininkas Dr. Dainius Razauskas, vaidila Gediminas Žilys, kuršių gyvensenos rekonstruktorius Benas Šimkus. 17.30 – 18.00 Pasakojimas. Algirdas Juškevičius. Geriamieji kaušai senovinėse apeigose. 18.00 – 19.00 Dainų mūšis. Dalyvauja folkloro grupė „Svirtis“, renginio dalyviai ir svečiai. 19.00 – Vakaro ugnys. Festivalio simbolio sudeginimas. Spalio 5 d., sekmadienis
11.00 – 14.00 c Senovinių amatų demonstravimas, senoviniai jotvingių žaidimai, šaudymas iš lanko.
11.30 – 12.30 Pasakojimas. Giedrius Navickas, Artūras Balčiūnas. Jotvingių ginkluotės pristatymas / Kaukų piliakalnio archeologinių radinių pristatymas.
12.30 – 13.30 Pasakojimas. Artūras Masiliauskas “Ką kalbėjo apynėlis” Senovinio alaus gamybos paslaptys.
14.00 – Renginio pabaiga, atsisveikinimas su dalyviais. Viso renginio metu vyks senovinių amatų demontsravimas (juvelyrika, keramika, kalvystė, dirbinių iš šiaudo gamyba, pynimas iš vytelių ir vikšrių, juostų vyjimas, mezgimas adata, verpimas, audimas, senovinė aludarystė, medžio apdirbimas, drevinė bitininkystė, archajiško maisto gamyba), senovės karybos klubų ginklų ir šarvų ekspozicijos („Jotvos sūnūs“ (Lietuva), „Pilsots“ (Lietuva), „Leitgiris“ (Lietuva), „Trasckawica“ (Lenkija), Winland (Lenkija), Czarny waz (Lenkija) , „Kroma kolna bruoliste“ (Latvija), šaudymas iš lanko „Fenikso plunksna“, senoviniai jotvingių žaidimai, ristynės „Lietuvos Ristynių Federacija“. Nemuno kairysis krantas Pietų Lietuvoje iki XIII a. buvo apgyvendintas vakarų baltų genties – jotvingių. Su jų palikimu susiduriame kasdien, tačiau labai maža dalis žmonių tai žino. Jotvingių pėdsakai šiandien gyvi žmonių varduose, vietovių, gyvenviečių, upių ar ežerų pavadinimuose, o jų materialinis palikimas – gausiai pabirę piliakalniai, pilkapiai ir archeologiniai radiniai. Kaukų-Obelytės archeologinis kompleksas yra vienas iš
nedaugelio Lietuvos teritorijoje esančių objektų, tiksliai atspindinčių jotvingių istoriją, su aiškiai apibrėžta chronologija ir radinių gausa. Visuomenėje jis yra nepelnytai pamirštas. Mes norime aktualizuoti dar mažai žinomą čia gyvenusių mūsų protėvių istorinį ir kultūrinį palikimą – laikotarpį kai jotvingiai išgyveno savo aukso amžių, kai jie vykdė puolamuosius žygius į slavų žemes, intensyviai prekiavo su kaimynais, o kartais pasiekdavo ir romėniškuosius kraštus. Renginys skirtas istorijos mėgėjams ir entuziastams. Čia bus galima pažvelgti į jotvingių genties istoriją iš arčiau, susipažinti su to laikmečio buitimi, gyvensena, amatais, prekyba bei karyba, palyginti jotvingių bei jų kaimyninių genčių skirtumus ir panašumus. Senoviniai žaidimai, karių pasirodymai, dainos, pasakojimai apie jotvingių krašto palikimą, festivalyje kupiname archajinės nuotaikos "KAUKAI". Kviečiame visus atvykti!
