14/09/2026
Va šitos Žiedo veidų istorijos tikrai laukėm. 😎 Savo įspūdingu keliu nuo pirmų slalomų iki čempionų titulų, BaTCC ir 1006 km šį kartą dalinasi Kristupas Šablinskas. Skaitom. ⬇
Autosporto karjerą „pradėjau“ 2015 metais Varėnoje. Ten leisdavau vasaras pas dziedus. Tuo metu Varėnoje vykdavo kasmetinė slalomo varžybų serija, kuri ir buvo mano pirma pažintis su autosportu - nugriebdavau tėvų kamerą ir filmavau kiekvieną etapą, kiekvieną automobilį ir kiekvieną važiavimą. Supratimo nulis, bet tai buvo pirmos pažintys su organizatoriais, dalyviais, nusistatė pirmieji autoritetai. 🏁
2018 metų rudenį, man stovint ant pilnametystės slenksčio, spurdėjau nusipirkti automobilį sportui - kiek anksčiau buvau nusipirkęs 1989 Civic su tokia mintimi, bet jis vėliau patapo „showoff“ projektu, kurį daugiau poliravau nei vairavau. Žodžiu, per tuos metus prisižiūrėta ryškiai per daug japoniškų vaizdelių, tai po ilgų paieškų pavyko nukauti 1996 Honda Civic VTi. Stipriai supuvęs, motoras B16 VTEC, viskas, ko reikia. Tais metais dar spėjom su tėčiu sudalyvauti keliuose slalomuose Rukloje, Alytuje, Veisiejuose ir Anykščiuose. Neiškovota nieko reikšmingo, pagrindinis tikslas buvo mokytis. Tuo metu tėtis mane atsipūtęs lenkdavo. Spėta pasidžiaugti iki žiemos (iškart gavęs teises spėjau įsimūrinti į bordiūrą), o tada Civic'as buvo pastatytas į garažą ir laukė kitų metų. 😄
Laukiant 2019-ųjų, žiemą rinkau patirties bagažą su savo legendiniu 66 kW Civic, pravarde Šiukšlė. Tai buvo geriausias „seat time“ mano gyvenime, bet išsiplėsti negaliu, nes dar nesuėjo senatis. Grįžtant prie sportinio Civic'o, 2019-uosius pasitikau su begale modifikacijų ir be jokio tikslo - ganėtinai daug zvimbiau gatvėse, o savaitgaliais važinėjau į slalomo varžybas ir treniruotes, kurios pakliūdavo po ranka, jau netgi tėvuką pavyko aplenkti. Svarbiausia patirtis buvo pirmasis pasirodymas, rūrinimas į šieno kupetą ir podiumas LASF Street Race finale Druskininkuose. Buvo baisiai smagu, o ir tikslas kažkoks yra - aš net nežinojau, kas tas LASF. Dalyvauti visame Street Race čempionate - tai tapo mano pagrindiniu planu ateičiai. 😅
2020 metams ruošiausi jau kaip tikras gonščikas - mečiau univerą, pradėjau dirbti ir viską, ką turėjau, mečiau į Civic'ą. Ką aš dar vis galiu pasakyti - tai buvo smagiausias sezonas mano gyvenime, 11 varžybų iš viso. Street Race čempionate buvau griovyje, ištaškiau 52 veidrodėlius į šieno kupetas, susprogdinau vairo kolonėlę, variklio pagalvę ir tik paskutinio etapo paskutiniame važiavime vos ne vos atsiplėšiau nuo varžovo, tapdamas SGC1 čempionu Alytuje. Nepaisant to, šiais metais pirmą kartą susipažinau su žiedu Ring Challenge varžybose. Sėkmingai ištaškęs priekį į šikaną, laimėjau 2-ą vietą klasėje - buvo nuostabu. 🔥
2021-2022 labai kažko naujo neparodė - tolimesni patobulinimai ir koncentracija į Street Race / Time Attack čempionatus, po 14 varžybų per metus. Daug tikslesni metai su mažiau klaidų, po du čempiono titulus abiejuose čempionatuose (aišku, toliau ištaškydavau snukius arba veidrodėlius, ale dabar bent greičiau). Atsirado ir naujų konkurentų, bet jaučiau, kad pradedu išsikvėpti darydamas tą patį, nors ir sekasi gerai, o ir aplinkiniai sakė: „Kiek galima?“ Nusprendęs, kad Street Race čempionate padariau, ką norėjau, o Time Attack nepatenkins norų, užsibrėžiau tikslą lėkti į tikras lenktynes. Nemeluosiu, buvo labai liūdna, nes reikėjo keisti automobilį. Su Honduke buvom kartu nuo pat 2018 - 4 metai kartu, 35 podiumai ir 5 titulai. O realybė tokia, kad pardavęs mašiną nežinojau, kur pradėti. 🥹
Ieškodamas automobilio 2023 Ring Challenge LTCC-B lygos sezonui susidūriau su didele problema - visi automobiliai rinkoje netenkino mano standartų, o susirinkti pačiam reikštų praleisti metus sporte. Tokioje situacijoje yra tik vienas sprendimas - pirkti pirmą pasitaikiusį Civic EP3, kuris važiavo Fast Lap'e caro Riuriko laikais! Likau prie Hondos. Pilni lankai, K20 variklis... maždaug tiek pliusų, nes visa kita, pradėjus ardyti auto, buvo... blogai. Pakeičiau bene viską. Teko nusipirkti ir pilną aprangą, o prie visų šių studento išlaidų pridėkite visišką nežinomybę apie savo sporto ateitį ir turite puikų nerimo receptą! 😄
Anyway, sezonas ėjosi ne pagal planą irgi - daug mazgų nesuvedžiau iki galo, automobilis buvo kaprizingas, bet sugebėjau išriedėti į varžybas. Pirma kvalifikacija, pirmas startas, pirmas lenkimas - totalus kaifas! Tada įvyko antras startas, antras bėgis vietoje ketvirto ir antras cilindras patyrė tikro samurajaus mirtį. Tuo momentu norėjau palaidoti sezoną, pamiršti viską, nes nesu turėjęs tokio įvykio, ypač kai kitas etapas tik už 2 savaičių. Bet man kolektyvas neleido atsipalaiduoti, tai padarėm „crowdfunding'ą“ ir visa Ring Challenge bendruomenė surinko lėšų atstatyti automobilį ir važiuoti toliau - varikliui ir jo pakeitimo kaštams. Visi prisidėję buvo įamžinti ant automobilio stogo ir per ateinančius etapus, sukandęs dantis, juos nuvežiau iki dar vienos sezono pergalės! ❤️
Ateinantį 2024 sezoną aiškiai užsibrėžiau dalyvauti BaTCC (Baltic Touring Car Championship) - tai yra tarptautinis Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionatas, vadinamoji A lyga. Tradiciškai, žiemą tobulinam ir šį kartą turim daug daugiau laiko smulkmenoms ir kaprizų išsprendimams. Norėjau jaustis itin tvirtai žengdamas žingsnį į didžiausią savo iššūkį - sunkios ne tik lenktynės, bet ir logistika, ruoša, planavimas. Ir šitas sezonas irgi nepasitiko šiltai - pirmose varžybose turim elektros, pavarų dėžės gedimus ir nukabintas nosis. Tolimesni etapai irgi nebuvo lengvi, nuolatiniai kontaktai, nesėkmės, net susirgau, kad vieno etapo nevažiuočiau, o kur dar faktas, kad akivaizdžiai neužtenka turimo greičio ir biudžeto. Galvojau, kad taip ir baigsis 2024, bet sezono pabaigai Zestinobaltic suteikė man šansą sudalyvauti naujojoje TurboTrophy klasėje - pavyko iškovoti 2-ą vietą! Buvo labai smagu, o pati lenktynių serija buvo daug paprastesnė ir pigesnė. Geresnė metų pabaiga reiškė, kad dar ištempsiu šitas emocijas į 2025-uosius. 💪
2025 metais toliau arėm BaTCC čempionate, šįkart spręsdami tempo klausimą su galia ir aerodinamika. Tai buvo puikus receptas tapti galbūt dažnesniu podiumo dalyviu, bet ateinančio sezono rezultato visai nesitikėjau - pirmame etape teko net lyderiauti. Neilgam, bet teko. Aišku, sezono metu iššūkių netrūko (lietaus irgi), nuo lenktynes užbaigiančių kontaktų iki 35 splitterio gaminimo į sezoną, bet labai sėkmingai rinkau taškus, podiumus ir randus ant kėbulo. Rezultatas - vicečempiono, 2-os vietos titulas klasėje! Iš viso 6 podiumai BaTCC po visiško vilkimosi gale prieš metus. 🏆
O kur dar pirmas debiutas Aurum 1006 km varžybose su VW Caddy! Visiškai nesitikėjau gyvenime suvažiuoti šias lenktynes, nors visada norėjau, todėl gavęs pasiūlymą iš Skaylink komandos nesudvejojau. Gausiai naudodami savo didžiulius galinio vaizdo veidrodėlius, per kraują ir skausmą pasiekėm sėkmingą finišą - va toks ir pagrindinis highlight'as mūsų komandoje buvo. 🤘
Taip atėjo ir 2026 metai, kuriuose mane matėt nebent tik Aurum 1006 km varžybose su stipriai patobulintu VW Caddy. Stiprus pasirodymas iš gerb. Caddy pusės, nesiožiavo ir sąžiningai atkentėjo. Be gedimų, be klaidų, nuostabus visų darbas. Bet mano asmeninė karjera šiek tiek sustojo. Civic'as dar vis garaže, kiek aprinktas, bet egzistuoja. Įvyko gyvenimas, kiek pasikeitė prioritetai, gal ir finansinės galimybės, galų gale iškėliau klausimą, ar išvis to reikia, kai pasiekiau daugmaž tai, ko ir norėjau BaTCC čempionate. Todėl, kai yra tokia nežinomybės gaidelė, pasirinkau stebėti iš šono. Dar džipuką nusipirkau. Nu nežinau, kas bus, bet toks tas sportas. Ačiū, kad skaitėt (arba nuscrollinot į apačią). Prirašinėkit nesąmonių komentaruose, gal dar atsakysiu kažką. 😄
